Čia atsiranda dar viena nuostabi lietuviškos skaitmenizacijos ironija. Lietuvoje turime skaitmeninę šviesolaidžio autostradą – bet daugiau kaip 4 mln. eurų kainuojančio LIEPA-3 projekto duomenys į ją išvažiuoja pro Synology QuickConnect kiemo vartelius, stumiami maždaug 0,91 MB/s greičio karučiu. Galime turėti ir gigabitą, ir dešimties gigabitų jungtį – nuo to niekas nepasikeis, jeigu kitoje pusėje 1,13 TB nacionalinis garsynas dalijamas infrastruktūra, tinkamesne šeimos nuotraukų aplankui negu valstybinės reikšmės DI duomenų rinkiniui. Projekto reklaminis šūkis skelbia: „Išmokyk technologijas kalbėti lietuviškai!“ Tokiais tempais technologijos greičiau pačios išmoks lietuviškai, negu mes parsisiųsime joms skirtą mokymo medžiagą.
Gražus šūkis neužtikrina techninio prieinamumo. DI mokymui reikia automatizuojamo, stabilaus ir atkartojamo duomenų gavimo – tiesioginių adresų, kontrolinių sumų, tęsiamo bei lygiagretaus atsisiuntimo. Ne naršyklės langelio, slaptažodžio ir dviejų savaičių vilties, kad ryšys nenutrūks. Gal už daugiau kaip 4 mln. eurų buvo galima finansavimo lentelėje numatyti normalų failų serverį? Taigi Lietuvos internetas greitas. Tiesiog, panašu, LIEPA-3 apie tai dar niekas nepranešė.
Įraše minima nuoroda: Lietuvių kalbos garsyno vystymas (šnekos atpažinimo tikslams)